priplepėti

priplepėti
priplepė́ti, prìplepa, -ė́jo 1. tr. I, Brs pripasakoti, pripliaukšti, pripaistyti: Bet į galvą tik nesiimkite, ką aš čia priplepė́jau Jnšk. Et, niekų priplepėjai, o rimto ir pats nieko negirdėjai KrvP(Vlk). 2. refl. iki valios plepėti: Atsikėlė vėlai, kol pavalgė pusryčius, kol prisiplepėjo, atėjo dešimta . \ plepėti; apiplepėti; atsiplepėti; įplepėti; išplepėti; nuplepėti; paplepėti; praplepėti; priplepėti; suplepėti; užsiplepėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • priplepėti — vksm. Priplepėjo visókių niekų̃ …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • pripinti — pripìnti, prìpina, pripynė tr. K; SD306 1. pridurti pinant, pridėti pynės: Aš pripyniau ir tą galą, kur nedateko J. Tas [nukirptas] kasas pripìnt možnės Pc. | refl. tr.: Bene žmonės nemato, kad padirbtas kasas prisipynus Skr. Jos kasos… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apiplepėti — apiplepėti, apìplepa, ėjo 1. tr. apšnekėti, aptarti: Tai jau jūs ten viską apiplepėjot Kp. 2. tr. ką bloga apie kitą pasakyti, apkalbėti: Į akis draugė, o ten nuėjus visaip mane àpplepa Kt. 3. refl. ilgai užtrukti plepant: Apsiplepėjau, dabar… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atsiplepėti — atsiplepėti, atsìplepa, ėjo Š iki valios prisiplepėti: Kai sueina, tai valandų valandas plepa ir neatsìplepa Jrb. Nors kartą jos atsiplepės, kiek tik lenda rš. plepėti; apiplepėti; atsiplepėti; įplepėti; išplepėti; nuplepėti; paplepėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išbuzoti — tr. 1. ištepti su buza, išterlioti: Išbuzojo sieną su purvais Upn. | refl.: Vaikai išsibuzoję košę kabina Jnšk. 2. išdrembti, išklampoti: Čia labai išbuzotas kelias Ėr. 3. negražiai išvalgyti, išbuzurlyti: Kolei anas išbuzõs itą skarvadą, tai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išplepėti — išplepėti, ìšplepa, ėjo 1. tr., intr. plepant prasitarti, išpasakoti tai, ko nereikia sakyti: To niekas neturi žinoti, žiūrėk, kad neišplepėtum! rš. Dėl ko tu jam viską išplepėjai? Krsn. ^ Girtas išplepėjo, ką blaivus paslėpti norėjo KrvP(Mrk).… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • liežuvis — liežùvis sm. (2) K; R 1. ragavimo organas, taip pat kalbos padargas: Gerkite bent alaus, beplepant ir liežuviai sudžiūvo Žem. Kopūstai karšti, nenudek liežùvio Rm. Šuva iškišęs liežuvį alsuoja Pn. Jaučio ilgas liežuvis, bet kad šnekėt negali Žž …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuplepėti — nuplepėti, nùplepa, ėjo intr. 1. niekus nušnekėti, nupliaukšti: Argi verta domėtis, ką girtas žmogus nuplepa! V.Krėv. Nušnekėjo, nuplepėjo kaip nuo Struopių tilto LTR(Jrb). 2. nutukti, pastorėti: Nu, toj moterėlė ir nuplepėjo – vieni taukai Al.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paplepėti — paplepėti, pàplepa, ėjo 1. intr., tr. K pakalbėti, papliaukšti: Sėsk, da biskį paplepėkim Alk. Palūkėk, paplepėsim ką kalvėk Dv. Jis paplepėjo vienų niekų Vyž. Paplepėjo nė ratai, nė dviračiai Rgv. Čia didžius nėkus paplepėjo S.Dauk. | refl. K:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • plepėti — plepėti, plẽpa, ėjo 1. tr., intr. K daug nereikalingai, tuščiai kalbėti: Niekkalbis plepė̃s niekaniekius J. Beplepi tik vėjus, – niekino kitas Žem. Kad nebūtų skausmų, galėtum šnekėtis, plepėti, juoktis I.Simon. Ta boba pati nežino, ką plẽpa… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”